HerbaSensa

Kai patenki štai į tokią pievą, jausmas toks, lyg būtum atsidūrusi viduramžių pilies turgaus aikštėje - žydinčių augalų galybė sukelia, atveria daug vidinių emocijų, pojūčių, ir kiekvienas jų yra su savo istorija, su savo savybėmis, o savrbiausia - su savo charakteriu ir nuotaika ✨️

Naujausi hidrolatai:
Ugniažolių (pilnai subrandintas),
Erškėtrožių,
Rožių su bijūnais,
Levandų,
Levandų su medetkomis,
Levandų su pušimis,
Kvapiojo šalavijo 🌿

Ir dar galybė retesnių hidrolatų, distiliuotų pernai, ir vis dar laukiančių savo žmonių, ant kurių odos galėtų nutūpti mažais nenatomais pursleliais 🌸

Dvi žinutės šiandien iš Šaltinio ✨️
Pirmoji. Liga ne visada yra priešas. Ir ne visada ją galima, ar netgi reikia, išgydyti.
Yra tokios ligos, kurios lydi visą gyvenimą. Arba, geresniu atveju, iki tam tikro momento.
Tai net ne ligos realiai, o pažinimo įrankiai. Nes jei jos nebūtų, žmogus gyventų visai kitą gyvenimą. Galimai, tuštoką ir paviršutinį. Bet kai yra liga, žmogus yra "prispaustas" kelti klausimus ir domėtis. Tai Visatos mokyklos pamoka, į kurią negali nenueiti, nes esi priverstas joje būti 😄

Antra žinutė.
Veiksmas.
Kai žmogus gyvena vienodai diena iš dienos, jis užmiega.
Kartais žmogus pradeda jausti diskomfortą, bet nesupranta, kodėl. Svarbu pasitikrinti save, ar tik neužmigai... 😊
Kaip save žadinti? Neįprastais sau veiksmais.
Pvz., sėsti į autobusą/traukinį/ gal net lėktuvą, ir kažkur nuvykti be tikslo. O nuvykus - patyrinėti aplinką, maistą, papročius, vietovę, kultūrą.
Žodžiu, padaryti kažką neįprasto, kas pajudintų mūsų jausmus, psichiką, protą.

Atrodo, prie ko čia tos žinutės, jei esu "augalinė" 😄
Be augalų nebūtų šitų, ir daugybės kitų, Visatos žinučių 💚

Gal prieš pusantų metų, ar kiek anksčiau, buvau paskelbusi, kad pagal augalą galiu nusakyti žmogų - jo charakterį, būdą, gal dar kažką. Norinčių atsirado mažai, gal vienas ar du žmonės, ir, žinoma, su prierašu, kad "labai įdomu, bet kartu ir gąsdina".
Žmonės visada prisibijojo 'raganų', tų, kurios mato daugiau. Prisibijo ir dabar.
Ir kalbėk nekalbėjęs, kad žmogus išties yra šimtus kartų daugiau, nei manosi esąs, ir kad savyje mes turime nerealias "technoligijas", viskas veltui.
Gaila, bet nuo viduramžių suvokimo mes pasistūmėjome labai nedaug. Žinoma, neskaitant pavienių individų, kurių mąstymas kažkodėl yra gerokai globalesnis.
Nepaisant to, jei tu nesi biologijos, fizikos ar chemijos mokslininkė/-as, tavo gilus matymas vis tiek bus už masinio suvokimo ribos, ir tu, nori nenori, galėsi save pateisinti vieninteliu tau prieinamu paaiškinimu - "ragana, žynė, orakulė, žolininkė, aiškiaregė". Ir kartais tai labai slegia. Todėl verta paieškoti ir kitų pateisinimų - gal rašytoja, menininkė, kūrėja, tarologė...taip suprantamiau.
O pasaulyje viskas yra sinchroniška. Viskas yra susiję, surišta nematomais siūlais ir saitais, reikšmėm ir prasmėm.
Žiūrėdama dokumentinius filmus apie gamtą vis dažniau išgirstu "augalo charakteris". Taip, augalai turi charakterius, ir tai ne tik kvapas.
Mūsų uoslė yra gana subtilus pažinimo įrankis, jis jau yra tarsi ant ribos "matoma- nematoma". Per kvapą galima daug pasakyti apie augalo charakterį. Bet ne viską.
O sinchronizuojant žmogaus ir augalo ryšį, daug ką galima pasakyti apie žmogų. Žinoma, irgi ne viską.
Kai kažką gaminu, dažniausiai ir remiuosi tomis " nematomomis technologijomis " - intuicija, erdviniu mąstymu, augalų pojūčiu ir jų suderinamumu erdvėje. Todėl visą laiką esu kūrybiniame procese. Nes kiekvieną kartą liesdama augalus, aliejus, hidrolatus, eterinius aliejus, tas jungtis atrandu ir mezgu tarsi iš naujo.
:)
🌿

Taip jau nutiko, kad hidrolatą apdainuoti taip, kad jis taptų labai geidžiama preke, ką ten geidžiama - tokia, be kurios tolimesnis gyvenimas neįmanomas - man nepavyksta.
Pasirenku šabloninius aprašymus, nuo kurių žmonių protai jau pavargo ir, tiesą sakant, mažumėlę atbuko: antibakterinis, priešuždegiminis, ... įdomu? Nelabai:)

O šiandien prisiskaičiau vienos distiliuotojos tokių skanių postų, kad apsalau. Ir kaina jos hidrolatų, jei teisingai supratau, beveik dvigubai didesnė nei maniškių. Lygybės ženklą galima dėti nebent tarp to, kad abi esam "kosmonautės" (žvaigždių vaikai), ypatingai matome šią žemę ir viską, kas joje yra, ir to, kad alembikai - variniai. Net neabejoju.

Esu pridistiliavusi tikrai retesnių augalų, kurie tinka ne tik gražinti ir jauninti odą, bet ir gerinti sveikatą - tą galima atrasti hidrolato aprašyme, tik, žinoma, reikia atidžiau paskaityti.

Retesni:
*Šeivamedžių žiedų. Skaistina, regeneruoja odą. Labai geri peršalus - skalauti gerklę, burną, ir gerti po šaukštelį.
*Briedragių. Samanų kvapo. Ne tik atgaivina oda, tinka peršalus, bet nerealus regeneracijai. Neįkeltas į tinklalapį, bet kas mėgstate žemus kvapus, rašykite man asmeniškai.
*Sidabrinės eglės - ir bakterijoms ate... Kvepia mišku, labai tinka po skutimosi.

Na, ir dar vienas kitas retesnis, paskaitinėkit puslapyje, nors gali būti ir neįkeltų 🤭
O kur dar retos, vienetinės, gardžios kvapų sinergijos...

🌿

✨️

HerbaSensa.
Herba - augalas,
Sensa - jausti.
Pavadinimas, pats suradęs kelią į mano mintis.
Jausti augalus...
Šiandien pievoje praleistos dvi valandos pralėkė kaip penkiolika minučių. Galėčiau ten gyventi valandų valandas ištisom dienom... ten tiek gyvenimo! Kas sekundę vyksta dramos ir komedijos, tragedijos ir laimingi nutikimai.
Pievose gimsta pasakos ir istorijos. Jų nereikia galvoti, laukti, išvedinėti, kurti - jos pačios ateina ir kuriasi. Todėl mintimis vis dažniau grįžtu prie savo pasakų knygos, kuri parašyta prieš 8 metus, ir guli sau, lyg koks sudžiūvęs šapas kažkur atminties laikmenoje...

Asiūklis - stoiškas filosofas, surinkęs visą rytinę rasą ant savo 'spyglių', šaltas, šiurkštus, bet turintis sveiką ir švarią tiesą.
Dobilas - linksmuolis. Iš pradžių drovokas, o po kelių minučių jau pasirengęs kvatotis ir voliotis po pievą.
Lipikai - solidūs džentelmenai. Nedaugžodžiauja, žino savo nepaprastą vertę.
Smilgos - paslapčių gaudytojos ir saugotojos... Pievoms suteikia paslapties ažūro ir tikimybių miglos pojūtį.
Raženis - atrodo tvirtas, bet rankose suglemba ir atiduoda savo žiedlapėlius netikėtai minkštai...
Kiečiai - paslapčių ir mistikos pasaulio vartų sargai.
Jonažolės - šviesa sielai ir stiprybė dvasiai bei kūnui.
Ak, ta pieva... ištisas begalinis pasaulis!

Na, o nuotraukoje pūtelio sėkla meiliai prisiglaudusi prie dobilėlio, savo voratinkliniu skėtuku bando jam susukti galvą... sako, priešybės traukia. Kažin, kaip ten yra iš tikrųjų...🌿

Šiandien po kelerių metų su savo gaminiais stovėjau turguje. Šiek tiek bijojau, nieko nesitikėjau, ir likau maloniai nustebinta.

Ar manyje kažkas pasikeitė per tuos metus, ar aš pailsėjau per tuos metus nuo masinių renginių, ar pasikeitė žmonės, tiesą pasakius, net nežinau. Bet nejaučiau jokių smerkiančių žvilgsnių ar atmetimo (tokius dalykus puikiai jaučiu).

Jei žiūrėčiau į tai iš materialinės pusės, tai beveik jokio uždarbio. Tačiau iš komunikacinės pusės visko įvyko namažai - pasiimtos kelios vizitinės, priimtas vienas užsakymas, užsimezgusi nauja pažintis. Susumavus - tai daug.

Suprantu, kodėl italai ir kitos pietų tautos mėgsta gerti kavą ir žiūrėti į žmones. Ir išties - tu žiūri, stebi juos, ir pro tave per keletą valandų praeina šimtai kūnų, šimtai gyvenimų... tarsi skaitytum kažkokią gyvą knygą apie žmones, apie pasaulį.

Ir tiek lengvo gerumo ir padėkos viduje važiuojant namo... už žmones, už tai, kad augalai yra mano gyvenime, kad galiu su jais bendrauti... už viską už viską už viską.... 💚 🌿🌳



(Foto pasiskolinta iš interneto).

Vasara šiemet atėjo kažkaip netikėtai. Ir jau ne tik birželio 1-oji, o jau netgi visa 5-oji. Tarsi op, ir yra. Be pastangų. Be laiko. Netgi be jokių didesnių įvykių. Gyvenime tik kasdieniai darbai, na, ir labai labai lėtais žingsniais - mano svajoto projekto pabaiga, bet apie tai kitame įraše.

Gegužę negavau nė vieno užsakymo per el.parduotuvę. Neįtikėtina, bet akivaizdu. Pirmas toks mėnuo per vūsą krautuvėlės gyvavimo istoriją. Ji tarsi nuskendo lyg mažytis perlas didelio informacinio lauko dugne.

Reklamų per šį puslapį negaliu užpirkti - gal dėl pakeisto pavadinimo, gal dėl kažkokių spec.nustatymų, kurių negaliu surasti/suprasti, kas žino. Aišku tik viena - šitas puslapis fb beveik nematomas. Pradedu manyti, kad jis nevertingas ir planuoju instagram susieti su savo vardo paskyra, o ne su šiuo puslapiu. Taip kad jei kada jo fb neberasite, ieškokite instagrame.

Ir kuo labiau tobulinu el.parduotuvę, tuo mažiau užsakymų. Irgi nesuprantu, kur šuo pakastas.
Tačiau parduotuvė liks, nors irgi buvo visokių minčių.

Esu labai sulėtėjusi. Nepaprastai. Tačiau tame, kažkuria prasme priverstiniame, lėtume yra kai kas labai vertingo - pradedu matyti savo kryptį santykyje su augalais, ir dar kitokį gylį. Gali būti, kad visi tie metai link to ir vedė... Dabar reikia atrasti tik to gylio įgalinimą.

Palinkėsiu visiems geros, nuostabios vasaros 🌿
Taip pat priminsiu, kad kitą savaitę bus daug nuolaidų el. Krautuvėlėje - kas mėgstate hidrolatus, ir suvokiate tinktūrų vertę, nepraleiskite šios galimybės 💚